Žinoma, kiekvieną kartą, kai važiuoji į mažai žinomą vietą turi savo įsivaizdavimą, kas manęs laukia, ar sugebėsiu įveikti baimę žirgams, ar žirgai mane priims, ar nenusivilsiu…o ypač, ar pavyks savo bičiulei ir jos sūnui padaryti dovaną, kad po sunkių, įvairių išgyvenimų jie galėtų savo širdis pripildyti džiaugsmu, patirtų daug gerų emocijų…
Visa diena žirgyne, nuo pat pirmos minutės iki pat pabaigos labai patiko, man buvo gera prisiliesti prie žirgų, išgirsti kiekvieno jų istoriją, būti jų “grožio procedūrų” dalyve. O kur dar lyderystės programa, kuomet turėjome galimybę patyrinėti savo elgseną, charakterio savybes ir tarsi iš šono pamatyti savo santykį su savimi, kitais žmonėmis, aplinka. Laikas, kurį praleidau žirgyne tarsi sustojo, tarsi išvis neliko laiko sąvokos: kaip ir Dievui laiko sąvokos nėra, jis yra čia ir dabar. Todėl, būdama su žirgais ir dalyvaudama programoje buvau čia ir dabar, pamiršau, kad yra dar gyvenimas ir už žirgyno ribų, negalvojau apie kasdienybę… ir viduje pajutau tokią jėgą, tvirtumą, pasitikėjimą savimi- tarsi išaugo sparnai ir toks lengvumas, ramybė ir palaima užpildė mano vidų. Buvo sunku grįžti į kasdienybę, pirmą dieną atrodė,kad kūnas gyvena sau, o dvasia sau, kažkoks lyg ir nuovargis, mieguistumas. Kaip Jūs ir minėjote- jaučiausi kaip po rekolekcijų. O šiandien atvirkščiai toks energijos antplūdis, pakylėta nuotaika, linksmumas, norėjosi dalintis tuo džiaugsmu su savo kolegomis. Ir, negaliu patikėti, pajudėjo mano darbinė problema, apie kurią galvojau. Žiūrėsiu, kaip ir kiek laiko užtruks, kol ją įveiksiu 🙂
Dėkoju Jums ir nuostabiosioms Irenai ir Gabijai: Irena toks energijos užtaisas, toks smagumas į ją žiūrėti, jos klausytis, o Gabijai už švelnumą, gerumą, kantrybę, ypač,kad taip gerai nufilmavo.
Dėkoju už galimybę apsilankyti pas Jus. Tikiuosi, kad dar ne kartą susimatysim 🙂